rūkecas

×rūkẽcas (hibr.) sm. (2), rūkė̃cas (2) menk. kas daug rūko: Tas rūkẽcas koks dabar bjaurus: smilko i smilko, pypkės iš dantų nepaleidžia Mžš. Nu, tų rūkė̃cų kaip nekenčiu, tai neduok Dieve: priparija – dūmų debesiai! Mžš.